vidunas33333

header 

Projektas PAMARIO ŽENKLAI

2019 08- 01 - 2019 08 10

17 –oji tarptautinė emalio meno laboratorija „PAMARIO ŽENKLAI 2019"
„VIETOVARDŽIO LEGENDA"

2019 metai Lietuvoje buvo skirti vietovardžių metams paminėti. Jau 17 kartą pakvietėme emalio meno kūrėjus iš įvairių pasaulio vietų į Kintus pažinti Pamario kraštą, istoriją, gamtą, etnokultūrinį palikimą, o patirtus įspūdžius fiksuoti emalio meno miniatiūrose. Keliavome gražaus krašto sausumos ir vandens keliais po išlikusias ir išnykusias vietoves. Tyrinėjome kaip Klaipėdos miestą ir Šilutės dvarą jungę prekybiniai vandens ir sausumos keliai sukūrė išskirtinį šio krašto istorinį ir kultūrinį veidą. Kaip šiandien atrodo antram gyvenimui prikeltas Šilutės miesto įkūrėjo Hugo Šojaus dvaras bei vietovės ir plynės tarp vandenų, kur kadaise prie Kintų klestėjo dingę Jociškių bei Muižės dvarai...
Dailininkai dalinosi savomis istorijomis ir legendomis apie jų asmeninį patyrimą ir santykį su dingusiu vietovardžiu. Kokią legendą neša kiekvienas vietos pavadinimas ir ką tai reiškia žmogui netekusiam gimtinės pavadinimo. Kokį kūrybinį įspūdį paliko aplankytas Pamario kraštas, sužinotos istorijos...
Šios tarptautinės stovyklos tikslas yra ne tik naujos kūrybinės temos vystymas, bet ir emalio meno technologijos populiarinimas. Todėl kasmet į grupę įtraukiami jauni, ką tik studijas baigę profesionalūs kūrėjai. 2019 metais dailininkai dalijosi tikslesnio piešinio perteikimo galimybėmis emalio technika, kai piešinio kontūrui naudojama vielutė. Todėl šių metų stovykloje susirinko emalio kūrėjai ir piešinio meistrai. Septyni dailininkai iš Lietuvos, Sakartvelo (Gruzijos), Azerbaidžano Ukrainos, Vengrijos ir Rusijos sukūrė dešimties kūrinių parodą, kuri papildė unikalią emalio meno kūrinių kolekciją „Pamario ženklai". Kintų Vydūno kultūros centro galerijoje jau saugoma virš 180 emalio meno miniatiūrų.
Projektas sėkmingai ilgus metus gyvuoja Šilutės rajono savivaldybės ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos bei Kultūros tarybos finansavimo dėka.
Reiškiame didžiulę padėką rėmėjams ir projekto pagrindiniams partneriams – dailininkams, kurių kūryba ir gera emocija visiems laikams lieka Kintuose ir džiugina lankytojų ir meno mylėtojų akį.

Kintų Vydūno kultūros centro direktorė
Rita Tarvydienė

Dalyviai:
RAMIZ ABBASOV (Azerbaidžanas)
INNA BARYCHEVA (Ukraina)
OLGA EROKHOVA (Rusija)
ALEKSANDR KABANOV (Vengrija)
IOSEB ZANGALADZĖ (Sakartvelas)
GRETA ŽERONAITĖ (Lietuva)
DOVILĖ ŽYDELIENĖ (Lietuva)

NERINGA POĮKUTĖ – JUKUMIENĖ recenzentė
AUŠRA MAČIULAITIENĖ projekto koordinatorė
RITA TARVYDIENĖ projekto direktorė
ROSANA LUKAUSKAITĖ tekstų redaktorė, vertėja
fotografai
ALGIS DARANGAUSKAS
ROMAS TARVYDAS

dizaineris TOMAS TARVYDAS

Projekto rėmėjai
Šilutės rajono savivaldybė
Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba

LTK Logotipas6  Silutes herbas jpg

emalio dalyviai2019

Emalio meno laboratorija 2019 Temos pristatymas foto Romas Tarvydas

emalio 2019 dalyv foto Romas Tarvydas

Emalis 2019 greta Foto Romas Tarvydas

 

209-08-10 emalis Foto Algis Darangauskas     emalis 209-08-10 Foto Algis Darangauskas 

 2019 emalio dayviai

NRINGA POŠKUTĖ - JUKUMIENĖ

TARPTAUTINĖ EMALIO MENO LABORATORIJA „PAMARIO ŽENKLAI – 2019"
Mokiniai ir mokytojai

Gilus, skaidrus, nepakartojamas, užburiantis, akinantis, opakinis, matinis, techninis, pertvarinis, vitražinis, prancūziškas, „Duliovo", „Limožo", lengvas, pretenzingas, kaprizingas ir visoks kitoks – taip, tai yra emalis. Emãlis (pranc. émail) – kieta degta dažniausiai spalvoto stiklo danga ant metalų paviršiaus. Emaliu dengiama apliejant, panardinant, purškiant, elektrostatiniu ar kitais būdais. Dengtas dirbinys džiovinamas ir įdaguojamas (įkaitinamas iki tam tikros temperatūros ir kurį laiką laikomas įdagavimo krosnyje), kad emalis geriau prikeptų. Emalis pradėtas naudoti 1 tūkst. pr. Kr. Egipte, nuo 7 a. plito Kinijoje, Indijoje. Viduriniaisiais amžiais suklestėjo Bizantijoje, paplito Europos šalyse. Lietuvoje emaliuoti dirbiniai gaminti nuo 2 amžiaus („Visuotinė lietuvių enciklopedija").
Šiandien, tai yra medžiaga suteikianti absoliučiai neribotas menines galimybes ir perspektyvas. Pretenzija į vizualaus meno lauko papildymą per technologinius niuansus yra ne kas kita, kaip šiandien kuriamos meno istorijos produktų išraiškos. Technologija pati savaime tik amato, meistrystės priemonė, tačiau savyje jau seniai pakeitė ne tik technologinį tikslumą ir vientisumą, bet ir mix-fix strategiją. Emalio kūriniai jau seniai nebėra tik emaliuoti dirbiniai, kurie atsparesni aukštai temperatūrai, drėgmei, korozijai, dilimui ir atlikti laikantis labai griežtų technologinių reikalavimų bei sąlygų. Dekoratyvūs juvelyriniai objektai ir eksperimentinių laboratorijų metu sukurti kūriniai šiandien atstovauja tarptautinių parodų, bienalių vizualinius apčiuopiamus objektus, kurie pateikiami kaip inovatyvūs šiuolaikinio meno kūriniai, o jų turinys yra tas aspektas, kuris nukreipia į dar keletą meninių realizacijų formatų. Vieni tokių, Lietuvoje kone vieninteliai propaguojantys/populiarinantys kūrybinių vasaros laboratorijų, simpoziumų, stovyklų formatą, yra Kintų Vydūno kultūros centras, 2019-ais jau 17 kartą sukviečiantis į kasmetinį „Pamario ženklų" meninį išgyvenimą.
Kintai – pamario krašto širdis, čia viskas gamtos duota tiek, kad dar daugeliui kartų menininkų pakaks to, kas gali būti įkvėpimo ir kūrybos šaltiniu. Kintų Vydūno kultūros centras – savotiška oazė ne tik kūrybingoms asmenybėms, bet ir startuoliams. Emalio meno laboratorija atvira patirčių apsikeitimams, nuolatinei menininkų/dalyvių kaitai ir refleksijoms į šiandien meno pasaulyje vykstančius reiškinius. Būtina paminėti ir instrumentinę bazę, kuri čia sukurta ko ne vienintelė tokio lygio Lietuvoje ir kviečianti reziduoti ištisus metus. Dėka entuziazmu trykštančių ir tradicijas puoselėjančių Ritos ir Romo Tarvydų, šis „Pamario ženklų" projektas įgavo tęstinumą ir kūrybinį pagreitį bei išsivystė į labai svarbų meninį reiškinį. Smagu, kad į komandą jungiasi nauji žmonės, šiuokart t.y. jų buvusi mokinė, juvelyrė, edukatorė, kuratorė Aušra Mačiulaitienė. Keliama kartelė projekto sklaidai ir jo rezultatų parodinė ekspozicinė kelionė praplečia geografiją taip supažindindama meno mylėtojus su Pamario krašto energijos prisodrinta įkrova. Niekas nežino kaip būtų šiandien jei tame krašte nebūtų gyvenęs ir savo didžia dvasia žydėjęs Vydūnas. Beprotiška meilė kraštui ir žmogui bei aktyvia veikla pėdas čia giliai įspaudė Vilhelmas Storosta. Šiandien jomis sekti plūsta turistai, vaikų ekskursijos ir kiti smalsuoliai.
Kiekvieną vasarą Kintų Vydūno kultūros centras 10 dienų dedikuoja emalio meistrams ir temoms, kurios puoselėja šio krašto unikalumą, edukacinius aspektus, tarptautinius ryšius ir gerųjų patirčių mainus. Tarptautinė emalio meno laboratorija „Pamario ženklai" šiais metais sukvietė 7 menininkus iš skirtingų Lietuvos ir pasaulio vietų.
2019-ieji metai Lietuvoje skiriami vietovardžių metams paminėti, tad šiais metais dalyviams pasiūlyta tema – VIETOVARDŽIO LEGENDA. Menininkus susipažinti su dingusių Mažosios Lietuvos regiono pavadinimų istorija ir pasidalinti savomis istorijomis bei legendomis apie jų gimtinės vietovardžius buvo pats svarbiausias tikslas, tokiu būdu atkreipiant dėmesį į detales, susidedančias vienoje visumoje ir geriausiai atspindinčias kiekvieno iš mūsų identitetą. Projekto organizatorių ir įgyvendintojų dėka tarptautinė menininkų komanda turėjo galimybę pažinti pamario kraštą, unikaliausius jo akcentus ir ženklus, susipažinti su vietovių ir jų pavadinimų legendomis. Vienas iš šio projekto, stiprią kultūrinę ir edukacinę strategiją vystančių elementų, yra skirtingas kartas ir patirtis turinčių menininkų profesionalų/dalyvių suburiama komanda. Jau ne pirmi metai bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetu yra sudaroma galimybė laboratorijoje dalyvauti, mokytis ir kurti vienintelei aukštąjį išsilavinimą suteikiančiai ir kas met į juvelyrikos ir metalo meno pasaulį paleidžiančiai jaunų profesionalų energiją, kuri gaiviai ir inovatyviai šalia grandų realizuoja kūrybinę potenciją. Šiais metais įgyti patirties ir kurti emalio meno srityje pakviesta VDA Telšių fakulteto absolventė Greta Žeronaitė. Kilusi iš Aukštaitijos ir per visą kūrybinį laboratorijos laiką, lyg smilgelė, ji rinkosi buvimo savyje ir patirties per vidinį išgyvenimą strategiją. Nors laboratorijos formatas yra labai akivaizdžiai susietas bendravimu ir bendradarbiavimu, tai Gretos neblaškė ir leido jai nardyti emalio krantu, braukiant pamario smilgas tarp pirštų. Pasak VDA Telšių fakulteto absolventės, neretai miesto, kaimo vietovardžiai atspindi savybes, įvykius, augmeniją. „Esu aukštaitė, o čia tautosakos palikta laumių pėdsakų, ežeruose Versmela, Linamarka, kuriuose merkė linus, plukdė sėlius ir šioje vietoje nakvodavo, Pa višnelam, kuri buvo žvejų vieta ir dar daugybė istorijų." Šioje laboratorijoje sukurtame darbe palikusi čiurlenti lelijomis pasipuošusią tautiško rašto žymę, savą tarmę ir pasakojimus, kalbą, ji sukuria vaizdinius, kuriais gali puoselėti kultūrą ir tapatybę.
Greta yra viena iš tų dalyvių, kuri visai neseniai buvo mokymo sistemos dalis ir ši kūrybinė stovykla jai yra pirmoji kvalifikuotos menininkės patirtis, kuri tarsi laisva technologinė praktika leido jai semtis žinių iš kiekvieno šios laboratorijos dalyvio. Be to ji jauniausia šio projekto dalyvė. Visa kita likusi dalyvių komanda: Soso Zangaladze (GE), Ramiz Abbasov (AZ), Olga Erokhova (RUS), Inna Barycheva (UKR) ir Alexandr Kabanov (HNG) – brandesnio amžiaus ir neįtikėtina, bet vienaip ar kitaip susijusi tarpusavio santykių ryšiais. Beje, mokytojų ir mokinių santykis juos visus buvo palietęs nors amžiaus prasme jie visi tai patyrė tai pat visai neseniai.
Štai Dovilė Žydelienė savo gyvenimiškoje patirtyje ragavo pedagogikos studijų, tačiau jas metusi ir nėrusi į akademines dailės studijas. Nesėkminga stojamųjų baigtis nubloškė į elektronikos sritį. Šios srities apgintas magistro diplomas yra egzotiškiausia detalė Dovilės personalinėje gyvenimo legendoje, kurioje apstu įdomių elementų, atvedusių ją ir į emalio meno pasaulį. Į juvelyriką atviliojo spalva, kuri ir yra svarbiausia emalio tapatybės išraiška. Draugės pamotyvuota ji užsidegė noru mokytis. Nors save laikė nesocialia, nemėgstančia žmonių, tačiau emalis buvo ta jungianti grandis, suvedanti draugiškai komunikacijai ir kūrybai. Nuo 2011 metų Dovilė dirba emalio juvelyrikos srityje ir yra Soso Zangaladzės iš Sakartvelo mokinė. Kintuose dalyvauja antrą kartą ir nenukrypdama nuo išmokto ir įvaldyto stiliaus, jo laikosi kryptingai. Jos kūriniuose pulsuojanti šviesa, gaiva, gylis primena vaiko akis, kūriniai užburia estetine švara. Emalį juvelyriniame kūrinyje ji derina su gintaru, kuris Dovilei yra viena iš atskaitos taško medžiagų. Nuo jo pradeda projektuoti ir apaugina emaliu. Nemėgsta vario, jo šiltų atspalvių. Tik sidabras. Dovilė daug laiko praleidžia Juodkrantėje, kurioje turinti namus, tad jos legenda dvelkia marių kranto nubučiuotoms spalvomis ir siužetais.
Ioseb Zangaladze – sakartvelas, gimęs Tbilisyje. Vienas iš šios laboratorijos senbuvių. Tikras profesionalas, bizantiškosios pertvarinio emalio technikos puoselėtojas ir labai geras mokytojas. Savo dideliu nuoširdumu užkariavęs vietinių meilę ir pats apdovanotas tuo pačiu. Soso patirtis ir jos dalinimas yra vienas rečiausių reiškinių šiuolaikiniame susvetimėjusiame konkurencijos ir įtakos prisodrintame pasaulyje. Savo dirbtuvėje/studijoje jis lipdo, kalinėja metalo lakštus, moko emalio gudrybių suaugusiuosius ir vaikus mokyklose Tbilisyje. Begalinio darbštumo meistras ir šiuo metu daug ir aktyviai dirba ne tik emalio srityje. Vienas pagrindinių Soso pragyvenimo šaltinių yra sakralaus turinio užsakymai. Vienas paskutinių – ikona, buvusi 1,40 x 1,04 m dydžio. Pats sakosi gyvenantis mene, tik mene. Šių metų laboratorijoje jis sukūrė kūrinį apie vietą Gruzijoje, kuri buvo vadinama Gruzijos širdimi. Tai jo gimtoji vieta, šiuo metu okupuota Rusijos. Nors toje vietovėje palaidoti visi Soso giminės, artimieji, jis negali jų kapų aplankyti, nes ne taip paprasta kirsti sieną. Soso legenda persmelkta jautrių vidinių išgyvenimų ir nuoširdaus gebėjimo ramybėje kalbėti šia tema.
Jei sakartvelas Soso užkariavo Kintų šviesuomenės širdis, tai miestelio jauki dvasia ir apskritai Lietuvos gamta, žmonės ir kultūra užbūrė čia pirmą kartą besisvečiuojantį ir atvykusį į laboratoriją menininką Ramiz Abbasov iš Azerbaidžiano. Dviejų metų draugystė su Soso ir girdėti pasakojimai apie tokią vieną unikalią vietą Lietuvoje pažadino smalsumą Ramiz pažinti mūsų kraštą iš arčiau. Jis jau žinojo, kad jo lauktų puikios emalio kūrimo sąlygos, nuostabi gamta ir žmonės. Tad rekomenduotas savo mokytojo Soso Zangaladzės, Ramiz atkako į Kintus. Susidaręs įspūdį iš užtikrinančių Soso laiškų, kuriuose jis rašė ramiu (nebūdingu sakartvelams) tonu, Ramiz manė, jog ši vieta geriausia kūrybiniam poilsiui. Bet kai susipažino su vienu iš laboratorijos vadovų, Romu Tarvydu, jis pagalvojo, kad tai kažkas iš Kaukazo. Pasakojęs jog temperamentas visiškai neeuropietiškas, energingas ir klaidinantis. Ramiz ilgai abejojo, ar tikrai jis kviečiamas į tą vietą apie kurią tiek nupasakojęs jo mokytojas ir draugas Soso. Tačiau, daugiau pabendravus suprato, kad tai pilna energijos vieta ir žmonės čia tikri europiečiai, myli savo žemę, gerbia ją. Ramiz linki, kad mes ir toliau nepamirštume ir vertintume savo gamtą. Jis pastebi, kad esame gražūs žmonės. Žiūrint į šių metų laboratorijoje Ramiz sukurtus darbus, labai jaučiasi Soso mokymo įtaka, bet šioje laboratorijoje jis mokėsi iš kiekvieno. Buvo laimingas ir dėkingas būdamas čia. Ramiz pastebi, kad šiuolaikiniame pasaulyje begalinis progresas visame kame neleidžia užsiciklinti ir būti vienoje srityje. Jis mano, kad kūrėjui reikalinga tik technologija ir su ja jau galima daryti viską ką nori, gali įgyvendinti įvairiausius sumanymus. Jam įdomu jungti įvairias medžiagas, technologijas. Kintuose jis gvildeno seniai pamėgtą paukščių temą. Neįdomus menininkui realybės vaizdo atkartojimas, patinka improvizuoti, stilizuoti. Tema „Vietovardžių legendos" gana sudėtinga, prie jos prieiti taip pat nebuvo nelengva, nors, sako, buvo labai įdomu visose kelionės susipažįstant su šio krašto vietovėmis, vietovardžiais ir legendomis. Boscho tapyba yra Ramiz įkvėpėja, o ir paukščių tema neatsitiktina šiam kraštui, lyg rojaus kampeliui. Temą apie rojaus paukščių būtį menininkas vystė šiųmetinėje laboratorijoje.

Dar viena šių metų emalio laboratorijos dalyvė, irgi mokytoja ir profesionali menininkė Olga Erokhova iš Rusijos. Maskvoje gyvenanti profesionali menininkė, pragyvenanti iš savo kūrybos ir keliaujanti po pasaulį. Pasak Olgos, ji daugiau nieko nemoka daryti, kaip tik kurti. Jos kūrybinis kelias, kaip ir daugelio, prasidėjo nuo meno mokyklos, po to sekė studijos Strogonovo institute ir aktyvi kūrybinė technologinė praktika, darbas. Dėl to beveik kasdien vykdoma kūrybinė veikla yra jos gyvenimas, ne hobis. Ji – nuolatinė tarptautinių simpoziumų dalyvė. Dalyvavusi profesionalaus emalio meno ir technologijų simpoziumuose Vengrijoje, Čekijoje ir kitur. Lietuvoje, Kintuose dalyvauja antrą kartą, o šią vasarą tai – trečioji jos kūrybinė/praktinė stovykla. Olgos kūrybinė perspektyva labai plati ne tik geografine prasme, bet ir technologine. Ji gilinasi į techninio emalio techniką. Jos kūriniai dažnai didesnio formato, primena paveikslus, indus ar kita. Nors juvelyrinio emalio technika jai nesvetima, ji pastebi, kad dydis labai svarbu, kartais didelio formato emalio kūriniai neatsiskleidžia, paslepia emalio subtilumus ir į tokį kūrinį jau žiūrima ne be taip atidžiai.
Šių metų laboratorijos tema jai sunki. Nesiveldama į istorinius niuansus ir jų paliktus skaudžius faktus, Olga renkasi bendražmogiškąją poziciją ir vertina šios vietos unikalumą, ženklus ir žmones. Ji sakosi grįžusi čia tam, kad vėl pamatytų ir sukurtų apie tai ką vertingo pažino pirmojo apsilankymo metu ir kas akyse liko prisiminimais. Jų įprasminimui Olga sukūrė diptiką šių metų temai.
Maskvos dailės institute Olga studijavo kartu su Aleksandru Kabanovu, šiuo metu gyvenančiu ir dirbančiu Vengrijoje. Aleksandras gimė Maskvoje. Nuo vaikystės augo dirbtuvėse, nes jo tėvas buvo menininkas. Dėl tokio ugdymo menine kryptimi, Aleksandras pasirinko keturis metus mokytis tapybos. Monumentaliosios tapybos ir mozaikos studijos Aleksandrui suteikė profesionalaus menininko kategoriją. Didelę dalį savo gyvenimo jis ir dirbo šioje srityje vykdydamas užsakymus darželiuose, mokyklose ir kt. Toks buvo laikas, atvirauja pats menininkas. Neįvardinto draugo pasakojimai apie emalio simpoziumus išliko atmintyje ir smalsiai traukė Aleksandro ambicijas pamėginti šią technologiją kaip savo kūrybinę išraišką. Štai pabandė, ir jau 4-5 metai nebesustoja. Dirba ir iš to pragyvena Vengrijoje, gyvendamas viename iš Budapešto priemiesčių. Alexandr Kabanov vienas iš pirmųjų, kuris parodė emalio technologiją kitai šios laboratorijos dalyvei Innai Barychevai, kilusiai iš Ukrainos ir esančiai Aleksandro gyvenimo moterimi. Gimė ji Ukrainoje. Pažintis su menais kaip ir jos vyro Aleksandro, prasidėjo nuo tėvų. Tėvas buvo menininkas/mokytojas. Tėvai – rusai, bet gimė ji Ukrainoje, o menus studijavo Maskvoje. Dabar gyvena Budapešto priemiestyje. Dekoratyviu emaliavimu užsiiminėti pradėjo prieš 6-7 metus. Olgos Erokhovos dėka šis duetas, Aleksandras ir Inna, šią vasarą rezidavo laboratorijoje Kintuose.
Innai Lietuva nėra svetima, nes ji daug keliauja. Šių metų pažintis su įvairiomis pamario vietomis ir Klaipėdos miestu inspiravo sukurti Klaipėdos legendą – „Katiną su džentelmeno veidu" (skulptorius R. Midvikis). Kačių tema labai artima ir dažna Innos kūryboje, o ji ir kolekcionuoja kačių tematikos objektus. Katinų stebėjimas menininkei įdomus ir įkvepiantis. Išgirdusi šiųmetinę Kintų emalio laboratorijos temą, ji nusprendė inspiracijos semtis ir apie būsimus kūrinius mąstyti tik atvykusi į vietą, kurioje jos dėmesį patraukė plaukimas kateriu, Juodkrantės muziejus, mūsų krašto gyvūnai, žuvys – įspūdingos ir labai jos mėgstamos. Su Olga Inna pažįstamos jau 4 metai ir lyg mokytoja, Olga Innai padeda gilinti emalio technikų žinias.
Taip jau susiklostė, kad mokytojai ir mokiniai šioje stovykloje buvo tas vienis, kuris įprasmino dar vienų metų projekto tikslą. Įgyvendino uždavinius ir su kaupu papildė Kintų Vydūno kultūros centro kaupiamą emalio kūrinių kolekciją. Pasirodo, kiekvienam iš šių metų „Pamario ženklai" laboratorijos dalyvių, svarbiausia buvo įamžinti savąją buvimo čia ir dabar legendą.
Sekant pedagogiška Vydūno dvasia, galima net pasakyti, kad mokyti ir pačiam kažko išmokti yra viso gyvenimo prasmė būti. Būti čia ir dabar. Būti Kintuose.

Linkėdama klestėti, Neringa Poškutė-Jukumienė

IN ENGLISH Students and teachers

GRETA  ZERONAITE Lietuva Greta Zeronaite Kintai 2019 Foto Romas Tarvydas

Greta Žeronaitė (Lietuva)

DOVILe ZYDELIENE Lietuva Dovile Zydeliene 2019 kintai

Dovilė Žydelienė (Lietuva)

IOSEB  ZANGALADZe Sakartvelas IOSEB  ZANGALADZe Sakartvelas 3

Joseb Zangaladzė (Sakartvelas)

OLGA EROKHOVA Rusija2 Olga Erokhova RU 2019 foto Romas Tarvydas

Olga Erokhova (Rusija)

RAMIZ  ABBASOV Azerbaidzanas2 Ramiz Abbasov Azerbaidzanas 2019 foto Romas Tarvydas 

Ramiz Abbasov (Azerbaidžanas)

ALEKSANDR  KABANOV Vengrija ALEKSANDR  KABANOV Vengrija vetrunge

ALEKSANDR  KABANOV Vengrija6

Aleksandr Kabanov (Vengrija)

INNA BARYCHEVA Ukraina INNA BARYCHEVA Ukraina5

Irina Barycheva (Ukraina)

Foto Romas Tarvydas, 2019

 

2018 08 01 - 2018 08 11

Emalis 2018 Kintuose tekstas ir dalyviai A3 f

 Foto Janis Veveris (Latvija)

20180810 204352

Puodeliai KINTAI ART ENAMEL 2018 photo by Janis Veveris 134 of 150 2

paroda KINTAI ART ENAMEL 2018 photo by Janis Veveris 39 of 150 2 paroda KINTAI ART ENAMEL 2018 photo by Janis Veveris 72 of 150 2 

Emalis 2017 Kintuose tekstas ir dalyviai A3 f

Emalis1

Emalis2 Emalis3 

Emalis4 Emalis5

Emalis6

Emalis7

2016-08-13

Vakar vyko  14-osios emalio meno laboratorijos "Pamario ženklai" baigiamasis renginys. Projekto dalyviai žvejybos inspektoriui E.V.Berbomui 230-ojo jubiliejaus proga "iškepė" puikų žuvies pyragą. "Kepėjai" pasidalino emocijomis ir mintimis apie šios vasaros projektą ir nuveiktus darbus. Visi sakė jautęsi lyg namie. Laboratorijos vadovė, Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė prisiminimui įteikė plakatus ir puodelius, kuriuose projekto dalyvių nuotraukos. Darbus galima pamatyti kasdien darbo laiku emalio meno galerijoje.    Akimirkos iš  renginio. Foto Vytenio Papievio

1PŽužd

2PŽužd

3PŽužd 4PŽužd

5PŽužd 6PŽužd

7PŽužd 8PŽužd

9PŽužd 10PŽužd

13PŽužd 12PŽužd

14PŽužd 15PŽužd

16PŽužd 17PŽužd

 PAMARIO ŽENKLAI  2016

2016-08-01  -  08-12

Tema: "ŽUVIES PYRAGAS"

11PŽužd

 2016 metų tema skiriama  žaismingai paminėti  19 a. pamaryje gyvenusio visų Kuršių marių žvejybos inspektoriaus E.V. Berbomo (1786-1865) 230-ąjį gimtadienį.  Šio krašto šviesuolis gerbiamas už aktyvią veiklą, išsaugant krašto etnokultūrinį, istorinį paveldą ir yra laikomas unikalių Kuršių marių Vėtrungių atsiradimo pradininku. Šilutės krašto žvejai jas dar Vėliukais vadino, kurios buvo pagrindinė senųjų medinių laivų - Kurėnų- puošmena.

Stovyklos metu dailininkams buvo organizuojama edukacinė kelionė pamario krašto sausumos ir vandens keliais, kurios metu buvo  renkami „emalio pyragui“ reikalingi ingredientai.  Žolynų kvapas ir pamario aromatas parsinešamas iš kelionės po Aukštumalos pelkę, pagrindinis "Žuvies pyrago" ingredientas – žuvies gaudymas perprastas  muziejaus ekspozicijose Klaipėdoje, Juodkrantėje, Nidoje, Drevernoje ir Rusnėje. Organizuojant edukacinę kelionę vandens keliu per Kuršių marias, parsinešama "Žuvies pyragui" reikalinga "druska" - žvejo ar laivininko nelengvo darbo patirtis.

Grįžę iš kelionių, kiekvienas gavo tuščią pyrago formos metalo gabaliuką,  kur "Žuvies pyrago"   kūrėjas,  improvizuodamas   "parsineštais" įspūdžiais  turėjo sukurti savo pyrago dalį. Stovyklos pabaigoje visos dalys sujungiamos į bendrą parodos kompoziciją "Pamario ženklai - 2016. ŽUVIES PYRAGAS".

Tai bene vienintelis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje, kur susirenka emalio meno specialistai ir dvi savaites intensyviai kuria ir dalijasi emalio technikos subtilybėmis.

Kviečiame aplankyti unikalią emalio meno kolekciją „Pamario ženklai“.  

                Emalio laboratorijos  Dalyviai:

ALGIMANTAS GRINTALIS (JAV)

JOSEB ZANGALADZĖ (Gruzija)

IAMZE LOMTADZE (Gruzija)

JURIS GAGAINIS (Latvija)

ANDREJ MAZKO (Baltarusija)

PIOTR KUZMICH (Baltarusija)

DOVILĖ ŽYDELIENĖ (Lietuva)

RŪTA JURKŪNAITĖ-BRUOŽIENĖ (Lietuva)

SAULIUS BERTULIS (Lietuva)

INGA GLUDŽINSKIENĖ laboratorijos dalyvių koordinatorė

Laboratorijos vadovė RITA TARVYDIENĖ 

Projektą finansavo Šilutės r. savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba.

  6PŽ 5PŽ

1PŽ 3PŽ 

 4PŽ   2PŽ 


PAMARIO ŽENKLAI – 2015

Tema: „KODAS-VĖTRUNGĖ“

DSC03986nrrrrm

 2015 metais rugpjūčio 1-14 dienomis vyko emalio meno laboratorija, kurios tema "KODAS - VĖTRUNGĖ", skirta Lietuvos Regionų metams paminėti, išryškinant vieną iš unikaliausių Mažosios Lituvos regiono simbolių.  Kuršmarių vėtrungės, Šilutės krašto žvejų dar vadintos  Vėlukais - senųjų Kuršių marių laivų puošmena. Tai išlikęs unikalus etnokultūrinis krašto simbolis,  menantis  žvejų gyvenimo būdą ir papročius. Vėtrungių atsiradimo pradininku laikomas šio krašto šviesuolis, vyriausiasis visų Kuršių marių inspektorius Ernstas Vilhelmas BERBOMAS (1786-1865), gyvenęs  pamaryje, netoli Ventės rago buvusiame Muižės dvare. 

Dalyvavo  dailininkai iš Lietuvos, Latvijos, ir JAV, kurie savo kūrybinėje veikloje naudoja emalio meno techniką. Menininkai supažindinami su pamario krašto simboliu – Vėtrunge, jos kilmės, raidos istorija, kūrė emalio meno miniatiūras ir kompozicijas šia tema.

Projektą finansavo: Šilutės raj. savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Dalyviai:

Juris Gagainis (Latvija), Neringa Poškutė (Lietuva), Albinas Jukumas (Lietuva), Algimantas Grintalis (JAV), Karina Kazlauskaitė (Lietuva), Viktorija Venckutė (Lietuva), Marytė Dominaitė-Gurevičienė (Lietuva), Aušra Mačiulaitienė (Lietuva)

Kviečiame visus atvykti ir pamatyti 2015 metų parodą, kuri bus eksponuojama visus metus. Taip pat apžiūrėti Emalio meno galeriją, kurioje sukaupta daugiau nei 100 emalio meno kūrinių.

Emalio meno dirbtuvėse  vykdomos edukacijos.  Galima rinktis iš keletos edukacijų: „Dovana draugui“, Individualūs mokymai ir  „Saga“.


PAMARIO ŽENKLAI – 2014

Tema: „SAGA Kristijonui Donelaičiui“

2014 metų emalio meno laboratorijos tema - „SAGA Kristijonui Donelaičiui“. Žodis SAGA lietuvių kalboje turi dvi prasmes: vienu atveju - tai daiktas rūbui susegti, kitu atveju – pasakojimas apie giminės ar šeimos likimą, apimantį nemažą istorijos laikotarpį. Stovykloje dalyvavę dailininkai iš Lietuvos, Italijos ir Gruzijos bandė pažvelgti į Lietuvių literatūros pradininko K.Donelaičio kūrinį „Metai“, suprasti Prūsijos laikotarpio lietuvio kasdienybę.

 Projektą finansavo: Šilutės raj. savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Dalyviai:

Adomas Milukas (Lietuva), Aušra Mačiulaitienė (Lietuva), Giorgi Zangaladzė (Gruzija), Heidemarie Herb (Italija), Mariam  Dzidzikashvili (Gruzija),  Neringa Poškutė (Lietuva), Šarūnė Vaitkutė (Lietuva), Ramunė Jundaitė (Lietuva), Aurimas Liekis (Lietuva).        

Emalio simpoziumo dalyviai 2014

 

 

 

 

 

 

Irish gambling website www.cbetting.co.uk Paddy Power super bonus.